Šaukdavosi Dievą,
Nors jį vadino
Vis kitu vardu.
Atstodavo jisai
Ir motiną, ir tėvą,
Jei likdavo pats vienas
Tarp smėlio kopų,
Tyrų dykumų...
Kiekvienas amžius skelbė
Savo Tiesą:vis duonos,
Laisvės...vėl taikos.
Kiekvienas šaukė iš arenos
Arba nuo aukšto kalno
Vedė Tautą iš vergijos,
Nuo kitos Tautos...
Bet kas išves, išlaisvins
Nuo prigimties piktos?..
O kas gi bus,
Jei netgi to nebus?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą