Voratinklis

Kasdien ta pati saulė,
Bet kitokie mūsų vakarai;
Ji leidžiasi kasdien anksčiau
Ir mus kartu nusineša
Į savo horizontą tamsų,
Tik debesys parausta,
Ten-aukštai aukštai aukštai,
Kur mūsų nepasiekia rankos.
Ją seka akys ir širdis
Ir to pakanka...
Nuslydo pagaliau
Raudonas spindulys,
Su juo savo svajonę
Vakarop paleidau.
Voratinklis ant lango
Ir palei mano duris,
Kurių jau niekas
Nebelanko...
Ateik ir abejonę
Išsklaidyk -
Ne voras kaltas...