Mažyčiai buvo
Anksčiau kaminai,
Stogai šiaudiniai,
Todėl trobos
Dažnai degė.
Bet jau kitokie
Buvo kaminai,
Kur plytinės,
Kur plytas degė.
Rubikiai statėsi,
Aukštėjo kaminai
Ir kaip tokius išmūrijo -
Net raibsta akys...
O brolis Pranas
Lipdavo kasdien
Per geležinius laiptelius,
Pasižiūrėdavo,
Kur veda akys...
Jo nesiekė joks foto aparatas.
O jis žiūrėdavo ilgai ilgai
Ir vienąkart surado...
Doneckas, šachtos -
Reikėjo duonos,
Ten gimė ir paaugo
Jo abu vaikai.
Kažin, ar grįžę
Savo laimę rado?..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą