Prasišvietė dangus,
Saulutės spindulys
Jau debesėlio pakrašty
Nuraudęs atsispindi,
Kurio raukšles nuo veido
Vėjas nupūtė tolyn
Ir nejučia pradingo.
Lyg palytėjo mylimo ranka
Ir šypseną prikėlė,-
Taip atsivėrė širdyje dangus,
O lūpose lietaus lašai
Kaip ilgesingai suspindėjo...
Nebėra ašarų griūties,
Perkūnija jau nudundėjo
Ir atsivėrė ežere dangus
Taip mėlynai žavus.-
Kaip Tavo akys atsivėrė.
Bučiuoja saulė
Žemės kalnelius
Beržų kasas
Savo ranka suėmusi -
Po mano kojom,
Rodos, žemės
Siela atsivėrė...
2011 m. liepos 6 d., trečiadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą