Klausausi ir matau,
Kaip žmonės laiškus rašo,
Kaip gėlės vysta
Vazoje ir niekas jų nekeičia...
Širdys viena kitos
Vis šaukiasi ir nesulaukia,
Kaip ašara paliečia klavišus
Ir dreba pirštai,
Svyra rankos.
Kai kalbama
Į telefono ragelius,
Bet niekas to negirdi garso...
Kam tiek kančios susikaupė,
Kur ją padės žmogus?..
Tik muzikos garsai
Skambės, skambės,
Kartos vienatvės aidą -
Sielos skriaudą...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą