Raudoną, baltą žiedą,
Kasdien su upeliu kalbu -
Tai mano pėdose įdėta,
Žemės grumstu sverta,
Akių godžių ir atvirų
Vien spinduliu matuota,
O horizontai bus
Nei man, nei Tau
Nepasiekiami...
Ir visų svajos,
Visų godos
Sustoja kartais pakely,
Nuvysta gėlės -
Baltos ir raudonos,-
Kaip kraujo lašas
Iš pačios širdies.
Po to-tik užmarštis.
Bet ne...
Dar pasaka yra
Su manimi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą