Voras

Aš gyvenau name,
Kur mėgo pasakas
Dainas nuo seno,
Kur aplink krosnį
Nesutilpdavo vaikai,
Prie duonos kepalo
Padėdavo kryželį.
Po kiemą tik basa laksčiau,
Bridau per gėlą, skaidrų
Kaip rasa upelį,
Kur fėjos audė audimus
Ir nuometus džiovino
Ant sausos šakos,
Čia pat išskalbusios.
Aš takeliu ėjau,
Kurį tik stirnų kojos mynė
Per žaliąją girelę -
Jų pėdose tiek ilgesio mačiau,
Tiek pasisėmiau laisvės.
Paskui į vieškelį
Platesnį išėjau;
Girdžiu: bažnyčios
Varpas skamba -
Ir krikštui, netekčiai
Vis tuo pačiu ritmu,
Ir prie altoriaus-maldai...
Nepaprastas knygas skaičiau,
Kitas šalis lankiau -
Gyvenimas ir tenai alma.
O kai sustojau, pajutau -
Per skruostus ašara
Tik ritasi, tik varva...
Dabar troboje gyvenu,
Kur krosnis
Metų metais nekurta,
Tik voras sau kamputyje
Voratinklį vis audžia.
Atrodo, niekas neįkliūva
Į jo naujas stakles,
Gal tiktai lizdą saugo...
Bet seka pasakas gražias,
Kur gimė, kur užaugo.