Šilkiniai jų sparnai;
Gal jie į dangų
Vis žiūrėjo?
Ir mėlo, mėlo jų sapnai,
Kol su juo susiliejo...
Bet kilo neaukštai -
Ryto žara anksti prikėlė
Ir traukė prigimtis,
Vandens lašai,
Ir vėl į žemę pažiūrėjo.
Štai nusileido ant takelio
Melsvo rūbo fėjos...
Sustojau tarsi stabo ištikta,
O jos ramiai žiūrėjo.
Gal daug praėjo
Šiais takais,-
Niekas nematė,
Nežiūrėjo...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą