O, žeme

O, žeme,-
Pilkapiai ir bočių palikimas,
Kur ant kalnų laužai
Uždegami tik per šventes,
O tolumoje vagos -
Nebaigti arimai,
Užėję piktžole žalia.
Ir šienpjovio daina nutilo;
Jau po obels sena šaka,
Siūbuoja tėvo atmintis,-
Kaip plieno dalgis,-
Akėčių, blizgančių
Nuo kieto molio, žvyro,
Pramuštgalvių keliamų
Kadaise ant šiaudinio
Kluono stogo,
Jau nebėra -
Nebus jau niekada.
Ir atmintis atšipusi
Keliauja per dirvonus...
O, mano žeme,
Priimk dabar mane.