Ten debesėlis nardo
Tarp saulutės spindulių;
Jis toks baltutis,
Nusiprausęs,
Tarsi žiemos baikštus zuikutis,-
Tik tokį švelnų aš myliu.
Prie jo pamatome ir paukštį
Jis sklando taip aukštai,
Tarp visų debesų.
Kas jį pakėlė virš miškų,
Kad jaustų laisvę,
Svaigų aukštį
Ir liktų tiktai paukšteliu...
Einu keliu,
Man prieš akis
Mažytis paukštis :
Akytės žvitrios -
Du karoliuku
Ir striksi prieš mane:
„Pagauk, esu
Aš tik kielytė -
Mažas paukštis
Ir pas tave,
Pastogėje,
Periu“.
Mačiau, gražu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą