Brangiausia,
Ką mes turime,-
Mūsų vaikai
Ir kiti artimieji;
Žolė, kuria jie laksto,
Žaidžia su kitais
Ir jungiasi bendri takai
Į vieną lietaus lašą,
Į upeliuką susilieja.
Pasipila iš dabarties
Širdies gilūs jausmai
Ir laša, laša į marias -
Tai mūsų tėviškėlė.
Gražiausia, ką žinau -
Tai visų lauko gėlės;
Jos žydi saulėje
Ir po lietaus lašu
Pasidabina
Skaisčiu sidabru,
Į dangų kelia
Šviesų žiburėlį.
Mieliausia, ką turiu -
Tai meilės kibirkštėlę,
Kurią dabar į laužą
Tau tiesiu ir įkuriu
Vilties, svajonės
Degantį šešėlį.
2011 m. liepos 2 d., šeštadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą