Laikas po Joninių,
Kai nubyra aguonų
Mažutėlis žiedas
Ir dirvoje putoja
Tarsi vieniši kraujo lašai.
Kas juos atskirs
Nuo molio arba smėlio,
O paskui ir sniegas
Uždengs amžinai...
Menkas galvelėje grūdelis,
Pilkas grumsto atšvaistėlis;
Kratau mažytį ąsotėlį -
Delne pasipila vaikai.
Ir negaliu jų valgyti,
Beriu atgal į žemę,
Kuri iškels pavasarį
Ir į pasaulį vėl paleis.
Oi, kurgi dabar mano?
Kur vaikų vaikai?..
2011 m. liepos 1 d., penktadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą