Kaip pasakų pasaulyje,
Kur broliai juodvarniai
Nakvoja...
Nebuvai?
Tenai vienintelis toks kalnas,
Kur išsipildo svajos -
Sesuo atranda brolius
Per išbandymus tiktai,-
Juk nieko veltui negavai...
O dvylika smaigstelių,-
Kaip ir brolių,- metų laikas,
Kada pasėjai grūdą,
Vėl duoną ragavai
Ir pasaką savo mažajam
Jau kitąmet sekei...
Kalnai, kalnai,
Kada užkopi,
Viską pamatai.
2 komentarai:
Gyvenimas - kalnai ir pakalnės... Tik užkopus į amžiaus "kalną", pamatai, kad daug ko nespėjai padaryti... Ačiū, Onute už gyliai prasmingas eiles, už draugystę ir už tai, kad esi tokia, kokia esi - sava, nuoširdi, miela...
Ačiū,Angele, už gerus žodžius, kurie įkvepia.
Rašyti komentarą