Prinoko
skietmedis,
Tarsi
naujai išsprogo,
Visas
raudonas,
Bet
geltonos uogos...
Jos
lūpas dažo,
Skruostuose
duobutės
Tokios
spalvos galėtų
Net
ir žiemą būti.
O
tavo akys – mėlynas dangus,
Kiek
laimės, gėrio, šilumos...
Atsigręžiau
dar kartą pažiūrėti,
Įsikniaubiau
tau į krūtinę,
Suskambo
tūkstančiai varpelių
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą