Gyvenimas
– nežinomybė,
Kiekvieną
dieną lyg ant ratų,
Kai
kraustaisi vis į kitus namus;
Vasarą
ten, kur gera,
Žiemą
– ten, kur šilta,
Todėl
žvaigždynai pavadinami,
Atspindi
mus...
Nežinomybė
veda,
Kitą
kartą kausto,
O
danguje atspėja likimus...
Daug
amžių prireikė,
Kol
žmonės siekė aukščio,
Iš
arti pamatė planetas
Ir
įsitikino, kad tuščia,
Tik
Žemė mums skirta,
Svetinga
mums...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą