Užmik,
sūnau, budėsiu,
Lyg
supčiau vėl ant rankų,
Nuo
mažų dienų;
Ant
kelių – rankšluostis,
Įausiu,
parašysiu
Tau
naujas giesmes,
Kaip
ir kiekvieną rytą,
Rasi
ant palangės
Baltą
pašto balandį,
Jis
viską neša pas tave
Su
rudeniu sykiu...
Prie
pirštų limpa
Visa
eilė klavišų –
Tai
muzikos garsai,
Kurių
galiu klausytis,
Kaip
vėjo gūsių,
Amžinai...
Mūsų
lopšinės – dar kitokios,
Su
meile, grauduliu,
Jos
tiktų ir po kryželiu...
Jauti,
supu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą