Žmonės
tampa draugais,
Kai
pomėgiai sutampa,
Traukia
kelionės ar darbai,
Kada
vienodai mato dangų,
Net
tas pačias spalvas pasirenka
Ir
gėlių puokštę dovanoja
Ar
priima mielai.
Ir
nesvarbu, tu tolimas,
Bet sielos artimos,
Suvirpa
širdyje šilti jausmai,
Kada
prisimeni ir myli
Net
panašią bangą,
Ant
kurios supasi laivai.
Žydra
spalva papuošia dangų,
O po
lietaus – vaivorykštė
Lašus
sugeria nuo žemės,
Tada
ir vakare klausaisi serenadų,
Naktį,
mėnulio šviesoje,
Plaukiančią
gulbę ežere matai.
Ryte
atsibudęs pasiilgsti draugo
Ir
laišką parašai
Ar
imi telefoną ir skambini...
Suskubk
tik atsakyti,
Nors
mintimis ateik.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą