Kartais
diena – neužrašytas anekdotas,
Kai
kitą dieną užmiršti,
Prisimeni
po laiko,
Kad
jos tą kartą neišbraukęs,
Nerasi
rytdienos...
Tada
kažkas per petį šnabžda:
„
Rašyk, dar kartą užrašyk.“
Gal
piktos dvasios grįžta,
Kai
angelas nesaugo,
Ką
daryti?
Oi,
lekia visos dienos, lyg pasiutusios,
O ir
pagavęs,
Už
uodegos jų nepririši,
Todėl
ir neskubi
Ką
nors daryti.
Nė
vieno anekdoto neprisimenu,
Ką
sakė man kiti,
Bet
vis turiu savų...
Skaityk.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą