Sena buitis

Prakiuro dvigubi langai,

Naujų nebe įstengsiu įstatyti,

Supuvo vamzdžiai,

Kanalizacija užlieja gan dažnai...

Apie tokią buitį neprivalu kalbėti,

Bet dvokia ir neiškenčiau,

Atleisk...

Jaunimas randa naują būstą,

Mėgaujasi gyvenimu vaikai,

O senas seną tepažįsta ir prisipažįsta,

Kad nieko per gyvenimą

Geriau neužgyvenai.

Nespėjai eiti su laiku,

Nesupratai naujų taisyklių

Ir paskendai kaip srutų duobėje, –

Nei jų pakeisi, neužkiši,

Niekas nekaltas,

Kad atsilikai daug mylių,

Pavargai...

Pro langus pučia vėjas,

Visas oras – vienas tvaikas,

Aplink – seni namai...

Jei būtum paukštis, skristum,

Kur gražūs šilai.