Rudens kalendorius

Ruduo prasideda, kaip visada,

Klevas užsideda rausvą kepurę

Ir stebi lyg iš aukšto,

Nes beržo kasos gelsta pamažu,

Atrodo, kaip kukli mergaitė,

Tik į žemę žiūri.

Kodėl net medžiams rinko vardą?

Bet iš stebėjimų ilgų

Ir pavadinti mėnesiai,

Tiktai savaitės dienos – skaičiai.

Gražiausia – tai sekma diena,

Lyg protėviai prašneko

Ir išėjo į bažnyčią,

Taip šis žodis pasiliko –

Šventiškas.

Rugius pasėjo į dirvas,

O liną merkia, paskui jį nurengia –

Tai išmina spalius,

Kuriuos mažai kas matė,

Betgi liko vardas.

Puikus ir šis ruduo,

Klevo ir beržo lapai

Greitai kris – artėja lapkritys,

O šiandien gera –

Išskrendančias gerves sveikiname.