Vieni
keliauja Nemunu
Ir
atkuria mūsų istoriją,
Tarsi
iš naujo rašo
Apie
valdovus, didikus,
O
paprasta mergaitė
Braido
per kopas Girulių,
Iš
pagaliukų, gilių ir žievių
Sudeda
Lietuvos paveikslą.
Kiekvienas
myli savo šalį,
Kaip
jam tinka.
Matau
ją žvalią ir jaunatvišką,
Vasaros
nukaitintą,
Basom
per karštą smėlį brendančią.
Oi,
net ir tais laikais,
Reikėjo
plytą kelti,
Kad
ji, į mūrą įdėta,
Laikytų
ilgus amžius.
Valdovai
minimi ir iki šiol...
O kur
išliks šita mergaitė?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą