Eime
į lauką,
Pažiūrėsime
į dangų,
Bus
širdyje ramiau,
Juk
viskas, kas praeina
Su
nuoskauda pro šalį,
Tampa
šiek tiek lengviau.
Danguje
debesėliai
Vienas
kitą gena,
Tartum
balti ėriukai,
Juos
akimis ganau,
Nes
ryt nebematysiu šio paveikslo,
Bus
ir kitokios mintys,
Nebe
sutiksiu to paties žmogaus.
Gili
padangė, didelė jo kraitė,
O aš
maža ir nerandu,
Kur
yra raktas pasislėpęs
Nuo
durų, net savų...
Priėjus
rakinu
Lyg
svetimus namus,
Prie
jų – suklusęs katinėlis,
Lyg
klaustų, ar jo nepalieku,
Po to
ramiai užmiega,
Nes
jam vienintelė esu...
Kas
dar mane mylės
Ir
bus toks švelnus?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą