Medžių istorija

Kiek daug vaikų

Augina medžiai,

Bet daug miškų

Sudegina...

Iš jo – ir popierius,

Ant lapų – knygos,

Kurios išsaugo mūsų lūkesčius

Ir ydas.

Išrenka namui vietą,

Kasa pamatus,

Kad namą pastatytų,

Medžius kerta, –

Gatvę ištiesina, lieja asfaltą –

Dar kartą kerta,

Bet ne kiekvienas rašo,

Kiek iškirto...

Nekertama giria savaime auga,

Seniausią medį

Kartais netgi saugo,

Tada prasideda ir jo svajonė,

Kad bus aptvertas,

Lankys pramogų ištroškę žmonės...

Oi, pagaliau nukirs jį žaibas,

Siautulingas vėjas,

Kelmas atvers savo metus...

Bet kur vaikų istorijos,

Kiek medis jų pasėjo?

Daugelį mūsų jau iškirto

Ne tik vėjas...

Kapinėse ąžuoliniai kryžiai

Stovi, kaip stovėję.