Alio

Kai vienas gyveni,

Kalbiesi su gėle,

Kuri su tavimi...

Ją prižiūri ir laistai,

Jinai viena – tik tavo,

Gal ir jai sunku,

Žiūri pro langą...

Ji – iš toli

Ir dar prisimena namus,

Nes žydi, kaip jos giminaičiai,

Nors neturi laikrodžio,

Bet budi naktimis,

Nekalbina...

Su kuo kalbėsiu,

Jeigu net ir tu,

Neateini ir nepaskambini?

– Alio, alio, alio!

Gal atsilieps nors vėjas, –

Jis, manau, supranta

Viso pasaulio kalbą...