2016 m. rugsėjo 5 d., pirmadienis

Bėdžius



Neteko žvirblis kovoje
Kojos vienos – raišuoja liūdnas,
„Greičiau jau katinas būtų sugavęs“, –
Vienas pagalvoja...
Kai skrenda, tupi ant šakos,
Nepastebi net, koks jis bėdžius,
Nes čirškia, kaip visi,
Kurių dar sveikos pėdos.
Jis nežingsniuos tolyn
Žvyruotu takeliu
Ir lesalas – tik trupiniai,
Kuriuos žvilgsniu palydi,
Kai kiti murgdosi šiltoje baloje,
Nebepavydi,
Kai tupi ant šakos,
Atrodo sveikas, gyvas.
Tokia lemtis – gyvens ilgai,
Nes širdis plaka
Nuo kojų nepriklausomai, tolygiai.
Sveikieji džiaugiasi, poruojasi,
Vaikus į dienos šviesą lydi,
Jo niekas nepasirenka,
Todėl ir čirškia vakarais,
Kada mėnulis kyla...
Nepasakoja net geriems draugams tiesos,
O kalba puse lūpų,
Kol visai nutyla...

Komentarų nėra: