Braidžiau,
gal dar braidysiu,
Taškysiu
per bangas,
Akmenėlius
laidysiu,
Bet
tu manęs palauk...
Kol
toks ruduo – taip šilta,
Vanduo
– viena puta,
Panersim
plaštakas
Ir
smėlyje įspausim pėdas,
Gal
Eglė čia ir maudėsi,
Kada
pamilo ją žaltys;
Tikiu
šia pasaka – tai tikra meilė,
Jautri
ir tragiška...
Tiek
vasaros vidurdienių,
Karštų,
lyg bučiniai,
O
vakarais – tyla,
Braidysime
iki vidurnakčio,
Skaičiuosime
žvaigždes...
Oi,
nepamiršk – kokia puta!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą