2016 m. rugsėjo 7 d., trečiadienis

Rudens akacijos




Prie gatvės, skveruose,
Akacijos pražydo
Mėlynai, geltonai ir baltai,
Jos skelbia, kad net rudenį
Gali nudžiuginti visus,
O sėklas beria žiemą,
Kai ankštys vypso.
Pasipila ir jų vaikai,
Tarsi rugsėjo pirmąją
Ir skuba į gyvenimo mokyklą,
Nes augs tiktai pirmūnai,
Kuriems lemta dygti...
Kiek daug dainų paskyrė muzikantai,
Poetai į eiles sudėjo,
Nes visada gražu
Pamačius žydinčią alėją.
Pavasarį pražysta visas medis,
O rudenį – tiktai viršūnėje,
Turbūt juos motina
Tenai užkėlė,
Kad atsisveikintų su saule:
„Sudie, vasarėle.“
Paskui jie bus tėvais,
Kurie žydės net pykstant vėjui.


Komentarų nėra: