Paveikslas

Draugų – mažas ratas,

Visus aplankysiu,

Pro atvertą langą

„Labanakt“ sakysiu.

Kam laimės pritrūko,

Su džiaugsmu rašysiu,

Tegu tik išbėga

Į gatvę ar kiemą,

Aprodysiu klevą

Ir beržą , ir liepą...

Kiekvieną paveikslą,

Rausvai nudažysiu,

Pasiųsiu – tebūna

Ant atviros sienos,

Tarsi rudens aidas

Per ilgąją žiemą...

O kitoje pusėje

Geltonai nubrėšiu

Į tavąją širdį

Vienintelę tiesę,

Kad užklystų saulė,

Kai liksime dviese.