Sveiki,
labanaktis,
Vėl
labas rytas – taip bėga laikas,
Lyg
paraštėse sekundės
Lieka
parašytos...
Kas
negerai?
Suskaudo
vakar prie širdies,
Laukiu
rytojaus,
Juk
praeis...
Kada
nebeskaudės,
Tau
linksmą laišką parašysiu,
Koks
šis ruduo gražus,
Kai
lapai nenukritę...
Einu
ir pakeliu
Pirmus
nukritusius klevo lapus,
Žavu,
kiek daug spalvų,
Ir
kiekviename – likimas,
Toks
neišvengiamai skaidrus,
Tai
laiškas ateities minutėms,
Atrodo
– jos didingos...
Ko
man stinga?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą