2016 m. rugsėjo 7 d., trečiadienis

Apie mus ir šermukšnį



Šermukšnį atpažįsta net vaikai,
Nes žydi puokštėmis
Ir kvepia tada miško pakraščiai...
Juos pasodina prie namų
Arba paukščiai pasėja,
Gal žino, kad bus uogos,
Bado nekentės ir žiemą.
Dabar ruduo...
Bet ne visi išskrido,
Kur geriau, šilčiau,
Medyje supasi būrys varnėnų,
Nečiulba kaip pavasarį
Prie savo inkilų,
Jaučia žiemą artėjančią.
Nutupia ir šermukšnyje,
Ne tiek ir lesa,
Kiek pribarsto, lyg šėliojantys vaikai,
Daug sumina praeinantys...
Pabiro uogos ant šaligatvių pilkų,
Niekas nebe surinks jų sėklų,
Kiek daug tokių gyvenime klaidų,
Kurių net nepaaiškinsi,
Kodėl jos...  

Komentarų nėra: