Šermukšnį
atpažįsta net vaikai,
Nes
žydi puokštėmis
Ir
kvepia tada miško pakraščiai...
Juos
pasodina prie namų
Arba
paukščiai pasėja,
Gal
žino, kad bus uogos,
Bado
nekentės ir žiemą.
Dabar
ruduo...
Bet
ne visi išskrido,
Kur
geriau, šilčiau,
Medyje
supasi būrys varnėnų,
Nečiulba
kaip pavasarį
Prie
savo inkilų,
Jaučia
žiemą artėjančią.
Nutupia
ir šermukšnyje,
Ne
tiek ir lesa,
Kiek
pribarsto, lyg šėliojantys vaikai,
Daug
sumina praeinantys...
Pabiro
uogos ant šaligatvių pilkų,
Niekas
nebe surinks jų sėklų,
Kiek
daug tokių gyvenime klaidų,
Kurių
net nepaaiškinsi,
Kodėl
jos...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą