Jau
daugel metų
Vaikštau
šia gatve,
Ja
bėginėjo ir mano vaikai,
Vedžiau
vaikaičius,
Kad
parodyčiau ir jiems,
Kaip
gera išlikusiame parke,
Net
genį, voveraitę čia matai...
Oi,
kokie čia garsai!
Pavasarį
kalneliai
Apsipila
žibutėmis ir plukėmis,
Susiporuoja
antys
Ir
kurkia varlės,
Neatskrenda,
negaudo jų gandrai,
Kiekvienas
vis gyvybę saugo
Ir
glaudžiasi, kur jam gerai.
Prityla
vasarą balsai, kai paukščiai peri,
Nutvieskia
slėnį spinduliai,
Tada
eini užvertęs galvą,
Mėlyną
dangų tik matai...
Nepaprastas
ruduo – tarsi brandus,
Įvairiaspalvis,
tviskantis gyvenimas,
Belaukiantis
žiemos,
Taip
tada tviska sniego kauburiai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą