Saulės laikrodis

Saulė aukštyn pasilypėjo

Ir stebisi – ruduo atėjo...

Kada apskries pusę pasaulio,

Bus ten pavasaris,

Palmių viršūnėse siūbuosis vėjas...

Aš – vėtrungė,

Gręžiojuosi aplinkui,

Iš kur jis pučia,

Ant skruostų žaidžia sau

Maži saulės zuikučiai,

Lyg įbesta lazda į žemę,

Pasodintos ratu gėlės...

Nukritęs lapas sučiužėjo –

Tai tik skambutis į duris,

Kad saulės laikrodžio

Rodyklės sukasi,

Diena trumpėja...

Neužrašiau sekundės – ji praėjo,

Nusinešė ir juoką,

Kuris, atrodo, vakar dar skambėjo...

Pakilo paukščiai,

Skristi panorėję,

Vėl nutūpė šakas, –

Taip grįžta visos dienos...

Gal ne čia?