Tekanti giesmė

Kaip būtų gera,

Pasisemti bangą iš upelio,

Išlyginti kaip garbaną plaukų,

Ant jos parašius laišką

Paleisti pasroviui...

Nuneš tau mano džiaugsmą,

Kad ruduo gražus,

Koks šiltas paskutinis pliūpsnis

Iš paties dangaus...

Prie vieno žodžio – kitas,

Ir čia pat – giesmė,

Kurią girdėjau vasarą,

Žavėdama viliojo

Ją pasiimti su savim...

Ne visą ją išmokau,

Nes per trumpa akimirka,

Kada lakštutės prie upelio suokia,

Paskui nutyla,

Peni savo vaikus...

Jau vakaras, sutemo,

Bet teka, virva ten, toli,

Plona srove upelis

Ir neša garsą į marias,

Kol bangos jį pakels...

O gal praris?

Tada neperskaitysi laiško,

Sielos daina išdils...