Aplinkkeliais

Kol platina kelius,

Paskui dar asfaltuoja,

Praeina mėnesiai – ne vienas ir ne du,

Aplinkkeliais važiuoja,

O pėstieji pramina takus.

Kiekvienas takas būna pirmojo,

Kuris panori būti viršesniu,

Paskui jį seka kitas,

Galų gale – jau minios,

Lyg bitės skrisdamos link avilių...

Prieina kelią,

Bet nepastebi aplinkkelio,

Nėra čia pažymėta jokiu ženklu

Ir įklimpsta;

Po jo – visi kiti...

Atrodo, kad sapnuoju,

O ne, taip būna iš tiesų.