2016 m. rugsėjo 13 d., antradienis

Stogas




Labai įdomūs vijokliniai žiedai,
Lyg apsiaustas nuo vėjo
Ir skėtis nuo lietaus,
Po kuriuo gali pasislėpti skruzdės,
Maži vabalai;
Gal čia drugelis margas
Susiras sau prieglobstį...
Bet žiedas nenusvyra
Ir visada į saulę žiūri –
Ne stogas ar kepurė.
Jo vėjas nenukels,
Tai jo didybė ir garbė,
Kad savo stiebą turi
Ir nesilanksto prieš kitus,
Pražysta ir nuvysta
Prie savo šaknų,
O paberia ir kitiems metams grūdą...
Koks nuostabus laukimas,
Nes pražysta rudenį,
Kai sode krenta obuoliai
Ir dirvos tuščios,
O prie stalo – sotis.
Pasėjai ir gražu,
Dabar mūsų eilė šypsotis,
Jei virš galvos ir savas stogas...



Komentarų nėra: