Pragaištinga valanda

Pasisveikinu su vėtra,

Šilo aidu iš toli,

Tylia vasara saulėta, –

Jos pamiršti negali...

Ruduo beldžiasi į klėtį,

Kaip bernelis į duris,

Nekantrus ir užsibrėžęs,

Nes vis tiek atidarys...

Oi, pavasaris ant sienų

Ir naujų žiedų būrys,

Bursime ramunės žiede,

Lauksim, ką jis pasakys...

Viską lemia buvęs laikas,

Pragaištinga valanda,

O skuba – tai pats likimas,

Trauktis jau nėra kada...

Pro būties šarmotą skarą

Tiesiu pirštinėtą ranką...

Jau – žiema.