2016 m. rugsėjo 30 d., penktadienis

Pragaištinga valanda




Pasisveikinu su vėtra,
Šilo aidu iš toli,
Tylia vasara saulėta, –
Jos pamiršti negali...

Ruduo beldžiasi į klėtį,
Kaip bernelis į duris,
Nekantrus ir užsibrėžęs,
Nes vis tiek atidarys...

Oi, pavasaris ant sienų
Ir naujų žiedų būrys,
Bursime ramunės žiede,
Lauksim, ką jis pasakys...

Viską lemia buvęs laikas,
Pragaištinga valanda,
O skuba – tai pats likimas,
Trauktis jau nėra kada...

Pro būties šarmotą skarą
Tiesiu pirštinėtą ranką...
Jau – žiema.



Komentarų nėra: