2016 m. rugsėjo 18 d., sekmadienis

Laukiniai balandžiai




Esu toks negražus,
Bet ištvermingas – kiemo sargas,
Balutėje prausiuosi,
Kai palyja, – ne žuvėdra,
Kuri jūroj nardo...
Nors nusipurtau,
Plunksnas išsilyginu,
Vis tiek asfalto kvapas lydi...
Matau kitus – pašto balandžius,
Plunksnuotos galvos, pentinuoti,
Palesinti ir tylūs,
Lyg ponios, flirtui pasiruošusios,
Ne visada ir mylimos...
Užpuolė naktį katinas,
Kojos vienos nėra –
Šlubuoju ant vienos per kiemą,
Pabėrė trupinių kažkas,
Kai palesiau, dėkojau Dievui...
Oi, mano brolių yra ir margų,
Molinės spalvos,
Net vienas kitas baltas pasitaiko,
Bet mes – šeima,
Kai suskrendame lesti trupinių,
Į jokį narvą nesitaikome...
Todėl iš aikščių, kur paminklai,
Esam vaikomi.




Komentarų nėra: