Laukiniai balandžiai

Esu toks negražus,

Bet ištvermingas – kiemo sargas,

Balutėje prausiuosi,

Kai palyja, – ne žuvėdra,

Kuri jūroj nardo...

Nors nusipurtau,

Plunksnas išsilyginu,

Vis tiek asfalto kvapas lydi...

Matau kitus – pašto balandžius,

Plunksnuotos galvos, pentinuoti,

Palesinti ir tylūs,

Lyg ponios, flirtui pasiruošusios,

Ne visada ir mylimos...

Užpuolė naktį katinas,

Kojos vienos nėra –

Šlubuoju ant vienos per kiemą,

Pabėrė trupinių kažkas,

Kai palesiau, dėkojau Dievui...

Oi, mano brolių yra ir margų,

Molinės spalvos,

Net vienas kitas baltas pasitaiko,

Bet mes – šeima,

Kai suskrendame lesti trupinių,

Į jokį narvą nesitaikome...

Todėl iš aikščių, kur paminklai,

Esam vaikomi.