Berželiai

Ant kalno – trys berželiai,

Pakalnėje karklai,

Taip, kaip dainelėje,

Kurios gal nežinai...

Aukščiausias – tai vyriausias,

Kitiems – žemės mažiau,

Todėl ir neužaugo

Visi iki dangaus...

Prie kelio – dar takeliai

Ir pėdsakai seni, –

Nejaugi tik dainelėje,

Tokie platūs visi...

Vingiuoja palei mišką,

Lyg kokioje pily,

Prie drebulės ir liepos

Vis kala ir būgnuoja

Raibasis genys...

Ant jų balkšvų kamienų –

Šešėliai nuo šakų,

Tokie ilgi, kaip siūlai,

Kuriais mes surišti...

Dar žiūri nuo kalnelio

Beržai žali,

Todėl ir šią minutę

Esi mano širdy.