Gyvenimas
– kova
Dėl
duonos, sriubos, vietos,
Nusišypsos,
kas to nepatyrė,
Sutiks
su tuo,
Kam
buvo taip sunku,
Kad
šaukšto nepakėlė...
Prakiūra
net dangus,
Lyg
ašaros pabyra,
Kada
senatvė ranką tiesia.
Bet
eina ir išeina
Net
visai maži,
Šeimos
maitintojas išeina;
Daug
metų lieka puslapiai tušti,
Jų
neužpildo niekas.
Neprirašysiu
lapų, neišdrošiu šaukšto,
Tikrojo
paveikslo nenupiešiu,
Galiu
tik palinkėti kiekvienam,
Kad
ilgai liktų dviese...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą