Sena svajonė

Kiekvieną dieną čia

Takeliais vaikštau –

Gėles, medžius stebiu,

Dažnokai pakeliu akis į dangų

Ir pasvajoju apie būtį,

Kas aš, kur tu...

Susitinku senolių porą,

Eina susikibę už parankių,

Iš kito šono – dar lazda,

Tada netyčia palinkiu

Jiems šimto metų,

Kad šitaip eitų šia žeme

Ir danguje būtų drauge.

Todėl ir neskinu,

Neliečiu net lapų, –

Juk jie gyvybę turi,

Ir kantriai neša iki galo

Savo metų naštas...