Džiaugsmo
banga
Užlieja
širdį, visą kūną,
Kai
sekasi jauniems,
Nes
jų drąsa pasiūlo
Ir
senam gyventi,
Kad
pamatytum visą būrį
Vaikaičių
ir kitoms kartoms.
Tada
pradžiugina gėlė,
Medis
už lango,
Jo
liemenį apkabinu,
Dėkoju
žemei, kuri užaugino
Ir
leido būti tvirtu
Ąžuolu
miškų...
Tebus
ruduo visiems laimingas,
Numes
senus lapus,
Kad
sprogtų naujas,
Dygtų
šalia gilė
Ir
ąžuolų giria ilgai žaliuotų,
Būtų
vainiku.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą