Potėpiai

Juodo baltai nenudažysi,

Baltą juodai – laisvai,

Tokie visi pasaulio štrichai,

Iš pradžių jie – baltam fone,

Paskui tiktai nupiešiami juodai.

Apkaltinęs kitus,

Kažką iš praeities išknisęs,

Už pinigus ar šiaip – tik dėl garbės,

Nebūsi ir pats baltas,

Nes apsitaškysi ir reikės ilgai praustis,

Kol nusitrins dažai.

Nekalk kitų prie kryžiaus,

Nes atsigręžęs pamatysi,

Koks kankinys buvai.

Žmogus – tai medis,

O iš jo – ir kryžius,

Kiekvienas neša savąjį

Ilgai...

Nepiešk paveikslo, kurio nematei.