Vėlu

Paimk mane už rankos,

Laikyk ir nepaleisk,

Nes pasiklysiu kaip miške

Uogaudama, grybaudama,

Kai nematysiu saulės properšoje

Ar neišgirsiu šauksmo

Tavo širdyje...

Daug sykių pasiklydus teko

Išgirsti ir perkūnijos garsus,

Kaip atsišauksiu, kai per veidą teka

Šaltas rudens lietus...

Laikyk mane sau prie krūtinės,

Nes, jaučiu, kaip jėgos senka,

Lyg krenta paskutiniai lapai nuo šakų,

Padėk man rudenį pasveikinti

Ir dar nejausti šalčio

Nei žiemos speigų...

Paglostyk mano žilą galvą,

Kai priglausi ir paklausi:

Ar tau labai sunku?

Neatsakysiu tuo pačiu,

Vėlu.