Ne
visos gėlės gležnos,
Maloniai
kvepia ir vilioja
Prie
savęs vabzdžius,
Pasiūlo
ir draugystę, –
Nektaras
juk saldus.
O
daugelis ir ginasi,
Kad
nenuskintų per žydėjimą,
Kai
džiaugiasi dangus.
Ilgai
žiūriu į rožės žiedą,
Koks
retas grožis
Ir
kiek daug lapelių,
Kiekviename
– lyg ilgas laiškas,
Kad
gyvenimas gražus,
O
laiko ją tik stiebas,
Su
dar daugiau spyglių...
Čia
gal yra tikras gyvenimas,
Nesaldintas,
dygus?
Neskinkit
net ir tokio
Per
anksti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą