2016 m. rugsėjo 27 d., antradienis

Besikartojantys vaizdai




Niekas nebėga iš namų,
Kol gera, šilta ir ramu,
Tiktai nuo bado arba vilkai gaudo,
Tada pasislepia po krūmais,
Dreba ir vis laukia,
Gal nepamatys ar neišalkęs...
Niekas nekyla iš lizdų,
Kol sparnai neužaugę,
Nebent kažkas išbaido.
Sotiems net ir dabar neaišku,
Kaip išgąstis kraupus,
Jei skęstančių ne gaila.
Mačiau ir pasakoju
Ne pramanus ar legendas,
Bet vėl atkurtą vaizdą,
Kada benamis svetimam krašte
Lipšniais vis kamuoliukais žaidžia
Ir taikosi į kišenes
Užsižiopsojusių praeivių.
O mes kariaujame...
Su kuo, už ką?
Per nugarą net šiurpas eina.

Komentarų nėra: