Bėgi,
skubi,
Kol
jaunas ir manai,
Kad
labai daug dar nebaigtų darbų,
Juos
palieki rytojui.
Praeina
metai su kaupu
Ir
kraunasi kuprinė ant pečių,
Kaip
ir svajonių...
Tiek
visko buvo,
Daug
neprisimeni, kas nesvarbu,
Išsitrina
iš atminties savaime,
Jei
nekartoji ir pažįstamų vardų,
Pradingsta
ir iš kalendoriaus.
Ateina
laikas, kai sustoji,
Tada
prasideda grįžimas į save,
Kalbiesi
lyg su nepažįstamu,
Kai
ką smerki ir kaltini,
Dar
vis spėlioji,
Kas
bus rytoj...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą