Byrančios mintys

Kai lieki vienas namuose,

Kur amžius pragyventas,

Tiek daug prisiminimų

Prisikelia iš atminties,

Tarsi lazdynas riešutus išbarsto...

Šia jis sėdėjo, šalia jo buvau,

Vaikai aplinkui žaidė,

Riedėjo kamuolys per kambarį,

Kaip riešutas toliau nuo medžio

Prisiminimų bangos.

Dabar visi suaugę

Ir išsiskirstė kas kur sau,

Savo vaikučius saugo.

Kas dieną nematai,

Betgi su jais suaugi,

Tarsi girdi žodžius,

Kuriuos jie kalba.

Vieni – visai maži,

Kiti – suaugę,

Bet rūpesčių visiems užtenka,

Todėl ir netrukdau,

Tik širdyje vis saugau,

Kad nesukluptų kelyje,

Rytais palaiminu,

Visiems dar palinkiu,

Kad mintyse būtų sekmadienis...