Atgimimas

Kai išveda vaikus,

Paukščiai pameta lizdus,

O taip kruopščiai juos nėrė,

Nereikalingi liko jiems namai,

Nes žiema artėja...

Išskris, o kai sugrįš,

Bus sutaršyti vėjo,

O gal ir sniegas ten gulėjo,

Lengviau statyti vis naujus,

Negu sulopyti senuosius,

Kurių langai senokai išbyrėję...

Vabzdžiai, suradę landą,

Užmigę gal sapnuoja

Nuostabias gėles,

Kurių sultis gėrė...

Visiems baugi žiema,

Betgi gyvenimas praeina,

Koks jis buvo, šioks ar toks,

Visokį mylime,

Gyvybę saugoja visi,

Todėl grūdus surinkę

Gėles iš naujo sėjame.