Bobų vasarą

Žiedai – tai gėris,

Kaip daina ir saulė,

Kuri keliauja per pasaulį;

Nuo vieno ryto iki kito,

Kol šalna nepakando,

Nenuvyto.

Dar bobų vasara

Ir daugelis spalvų matytos,

Nuo vasaros atklydo,

Tarsi sustingo, pasiliko...

Ruduo pavasariui prilygsta,

Nes kiekvienas lapas,

Vis kita spalva pražydęs.

Šerkšnas nubalina šakas,

Laukinės uogos spindi

Saulėj baltais perlais,

Vėl rasa...

Dažnai nuprausia debesėlis,

Toks šiltas ir beribis,

Po to – mėlis.

Vis ieškau danguje tavo akių,

Nes pasiilgau bobų vasaros

Audrų...