Skyrybos pamokėlė

Rašai visą gyvenimą,

Betgi susimąstai,

Kada ir kokį ženklą dėti, –

Dažniausiai pasitaikantis kablelis

Gali išskirti, nebe susisieksi,

Todėl atskiriama nutolusi mintis

Pažymima – kablelis ir brūkšnys.

O vieną brūkšnį gali dėti

Net po kiekvieno žodžio,

Kai imi skubėti,–

Jisai – tiesioji,

Kvieslė į kelionę,

Kur susitinka geri žmonės...

Dažnai ir dvitaškis praverčia,

Kai aiškini kelintą kartą,

Bet būna ir tiesioginė kalba,

Tada prakiūra visas maišas,

Pabyra žodžių lavina...

Labai pamėgo daugtaškį poetai,

Kada neranda žodžių,

Krapštosi po sielą,

Lyg po kiaurą rėtį,

Kai nėra kur dėtis...

Po daugelio klajonių

Į namus sugrįžęs

Padedi tašką,

Tarsi paskutinį sykį...

Ryte prabudęs nutrini

Arba geriau – du pridedi.

Oi, pamiršau kabliataškį,

Bet jį jau moksliškai

Paaiškinkit, kas galite, –

Ne taip jau paprasta gyvenimą

Aprėpti.